Etnografinė Prano Dzūko sodyba

Etnografinė Prano Dzūko sodyba – pats didžiausias Lazdijų krašto muziejaus padalinys, kurį sudaro šeši pastatai: gyvenamasis namas, klėtis (svirnas), kluonas, kalvė ir du ūkiniai pastatai. Vienas ūkinių pastatų pritaikytas sceninei veiklai, todėl prie Etnografinės Prano Dzūko sodybos veikia kaimo mėgėjų teatras „Sodžius“. Erdviuose padalinio pastatuose saugomi didelių matmenų eksponatai: aliejaus spaudimo aparatas, skiedrų gaminimo įrenginys, kuliamoji ir kt.

Sodyba atspindi XX a. pradžios Dzūkijos kaimo buitį. Joje lankytojų laukia senovinių ūkio padargų, baldų, namų apyvokos daiktų ekspozicijos. Delnicos kaime Algirdo Savulio iniciatyva 1972 m. buvo  įkurtas šis muziejus, kuris dabar ir mena ne tik ankstesnių laikų kasdienybę, bet ir dabar jau beveik išnykusį Delnicos kaimą, buvusį tarp Šeštokų ir Birutės gyvenviečių. Nors sodyba etnografiniu požiūriu priklauso Dzūkijos regionui tačiau „rubežius“ visai netoli. Vietiniai gyventojai riba tarp Dzūkijos ir Suvalkijos regionų vadina už dviejų kilometrų į vakarus nuo sodybos esantį geležinkelį. Sodyba yra kiek toliau nuo intensyvaus eismo kelių, tačiau yra lengvai pasiekiama, todėl ji puikiai tinkama edukaciniams užsiėmimams, ekskursijoms, šventėms.

Etnografinė Prano Dzūko sodyba tai tarsi senelių namai, kuriuose jaunoji karta gali susipažinti su praeitimi, vyresnė – prisiminti vaikystę, o senjorų karta  atminti savo jaunystės laikus.

2004 m. Etnografinė Prano Dzūko sodyba kaip padalinys prijungta prie Lazdijų krašto muziejaus.

Etnografinėje Prano Dzūko sodyboje vykdomos edukacijos:

Žilvičio dūdelė

Nuotraukų galerija